klaksoti

klaksóti, klãkso (klàkso), -ójo intr. BŽ545 gulėti išsitiesus, nejudant, tįsoti: Ligonis klãkso lovoje Ll. Girta boba klàkso by padvėsusi J. Kūnai nelaidoti visur klaksojo M.Valanč. Vargšas muno ligonis: klãkso kaip negyvas Krž. Penkioleka pačių karalių paliko beklaksančių karvietė[je] S.Dauk. Jis klaksójo žolė[je] kaip negyvas Slnt. Vaikas klàkso, nei rėka Šll. An kiemo klaksojo ratai, o prieg šulinio viedrai Stk. Viena ir antra lazda nukrito ant mergų galvos, o jauniausiojo brolio lazda ant varlės, šalia kelio klaksančios BsPII54. Duktė klãkso lovoje be žado Sr. Dirvos klakso neartos M.Valanč. Dauglaukinė ūkė niekada neklakso pūdymu, nes į vietą pūdymo sėjami dobilai A1884,78. Klaksojo nuogi žemės plotai rš. O kadangi tas kalnas klakso ant kranto Nemuono, tai jį retkarčiais pavadina Panemuoniškiu kalnu A1884,14. 2. telkšoti: Klaksojo platūs dvokią klanai rš. Ligi šiol pelkynai ir tyruliai didžiuliais plotais tebeklakso po mūsų kraštą rš. Apie patį miestą klakso balos rš. Didžiausias liūgas pieno ant žemės klaksójo Lnkv. Klãkso antai vanduo ant dirvos, kad aptekusi Škn.